Siūlome Vinco Kubiliaus reportažą iš tradicinės Tiesos judėjimo akcijos, vykstančios Simono Daukanto aikštėje Garliavos šturmo dieną.
Ir spalio 17-ąją čia susirinkę iš gimtųjų namų išplėšto ir į nežinią išvežto vaiko likimui neabejingi piliečiai klausė „Ar dar gyva?“ Daugiau
Jaunimas bėga į Vilnių arba emigruoja, gyventojai sensta, politikai išsidirbinėja ir kaupiasi turtus, kažkas bando apteršti Lietuvos istoriją ir sumenkinti pasiektus rezultatus. Atrodo, kad Lietuva sparčiai ritasi žemyn. Ar gali būti, kad greitai Lietuvos kaip valstybės visai nebeliks?
Nebesuvokiame lietuvybės svarbos
Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko Kovo 11-osios akto signataro profesorius Bronislovo Genzelio knygos „Politikos laisvamanio užrašai: sovietmetis, Sąjūdis, nūdiena“ pristatymas ir diskusija. Renginyje dalyvavęs knygos autorius ir jį atlydėję asmenys prisiminė šalies praeitį ir diskutavo apie galimus Lietuvos ateities scenarijus. Daugiau
Spalio 22 d. per organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ kasmetinius lėšų telkimo „Derliaus pietus“ Pasaulio lietuvių centre (Lemont, IL), bus skanūs pietūs, loterija, bendras dainavimas. Atsilankiusieji turės progą pamatyti DePaul universitete studijuojančio bei 2017 m. vasarą Žemaičių Kalvarijoje savanoriavusio studento Manto Motekaičio trumpą filmą „Kaimo vaikai„. Daugiau
Lietuvoje įsikūrusios užsienio kapitalo bendrovės kviečia emigravusius lietuvius grįžti ir visą informaciją apie siūlomas darbo vietas talpins naujame informaciniame portale „workinlithuania.lt“. Jame taip pat bus pateikiami argumentai, kodėl verta siekti karjeros Lietuvoje, bei informacija, persikeliant į Lietuvą.
„Problemos genezė labai paprasta: iš vienos pusės jaučiame didėjantį užsienyje dirbančių lietuvių specialistų norą grįžti į Lietuvą ir siekti tarptautinės karjeros, iš kitos – užsienio investuotojų norą plėstis bei nuolatinį aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą. Iki tol nebuvo informacinės sistemos, sprendžiančios šias problemas.
G. Merkio titaniškos ilgametės pastangos taipogi padėjo šį TS nomenklatūros kandidatą į šviet. ministrus patraukti į šalikelę. Visuomeniškas žmogus nukentėjo nuo šio prastos reputacijos ( užtat G. Landsbergiui savo asmens…) ,,mokslininko“. (neteisėtai buvo atleistas už argumentuotą daugelio Baršausko ir jo parankinių ,,žygių“ kritiką…), bet grūmėsi už tiesą kaip liūtas. Pagarba visuomeniškam žmogui- prof. G. Merkiui už drąsą ir atkaklumą….Tylėjo tada visos institucijos, kai gerb Gediminas eilę Baršausko ir ko suktybių kėlė į dienos šviesą, bet Merkys nenuleido rankų gindamas viešą interesą, nors ir skaudžiai nukentėjo. Daugiau
Prof. Vytauto Radžvilo pranešimo „Neklaidžiojęs tarp lietuviškų tapatybių“, skaitytas spalio 17 d. vykusiame Aleksandro Merkelio knygos „Antanas Smetona“ pristatyme-konferencijoje.
Pamėginsiu trumpai įvertinti šitos knygos reikšmę. Pirmoji mintis, kuri ateina į galvą, yra ši: pasaulį vis tik valdo Apvaizda. Šią knygą pristatome dieną, kai ką tik, vos prieš parą pasikeitė Europa ir pasaulis. Neturiu net menkiausios galimybės plačiau aiškinti vakarykščių rinkimų Austrijoje svarbos, bet galiu pasakyti tiek: Vakarų Europoje taip pat sugrįžo tautos ir nacionalinės valstybės idėja.
Pagaliau Lietuvos kultūros ministrė L.Ruokytė-Jonsson pasirodė viešumoje. Ir ne bet kur, o Seimo tribūnoje, praėjusią savaitę atsakinėdama į parlamentarų raštu pateiktus klausimus. Prisimenu, kaip man virpėjo kojos stovint garbingiausioje valstybės tribūnoje pirmą sykį. Ir antrą, ir trečią… Ir paskutinį. Tačiau L.Ruokytė-Jonsson be mažiausio jaudulio arba virpulio, juo labiau baimės stovėjo priešais Seimo narius, demonstruodama storą nepramušamą biurokratės odą. Daugiau
Saulius Skvernelis prabilo apie referendumą po vieno sprendimo Konstituciniam teismui pradėjus nagrinėti bylą dėl dvigubos pilietybės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos seniūnas Ramūnas Karbauskis mano, kad spręsti šį klausimą reikėtų nevienadieniu referendumu. Seimo prašymu Konstitucinis teismas antradienį sprendžią, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Daugiau
PERSPĖJIMAS. Kas liko iš Pilsudskio ąžuolo po profesoriaus Bumblausko išpažinties. Ferdinando Kauzono nuotr.
Koalicijos krikštynų belaukiant
Šio amžiaus pradžioje, po vienų Seimo rinkimų, du apyjauniai itin didelių ambicijų, bet dar ne itin didelę politinę patirtį turintys politikai sukirto rankomis: drauge Lietuvą valdys – dvi jų vadovaujamos partijos, skirtingais liberalų atspalviais padažytos, susiliejo į valdančiąją koaliciją. Daugiau
Jūsų dėmesiui siūlome poeto akademiko Justino Marcinkevičiaus prakalbą, pasakytą per prof. hab. dr. Vinco Urbučio knygos „Lietuvių kalbos išdavystė“ pristatymą 2007 m. lapkričio 5 d. Rašytojų klube, pirmąkart paskelbtą tais pačiais metais mėnraščio „Metai“ 12 numeryje. Ši prieš dešimt metų vykusi diskusija „Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius — europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?“ vis dar aktuali ir šiandien.